AKCIJA!

BOULINGO TURNYRAS

LAISVALAIKIS

INFORMACIJA

TEMINIAI PUSLAPIAI

NUOMONES

REKLAMA

Reklaminis skydelis

Clever-hotels.com
Viešbučių rezervavimas visame pasaulyje. Clever-hotels.com siūlo viešbučius Madride ir Barcelona .

Plungės MEDEA klinika
Plungės MEDEA klinika
AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS

Alergologas
Angiochirurgas,
chirurgai-onkologai, plastikos chirurgai, kraujagyslių chirurgas
Dermatovenerologai
Endokrinologai
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja
Ginekologai
Kardiologai
Koloproktologai
LOR gydytojai
Neurologai, neurochirurgas
Oftalmologai
Ortopedai-traumatologai
Psichoterapeutas
Reumatologai
Urologai
Vaikų gydytojai specialistai-konsultantai

Echoskopijos
Laboratoriniai tyrimai
Reabilitacija, fizioterapija

Telšių g. 13, Plungė
Tel.: (8 448) 55220
8 670 88550
www.plungesklinika.lt
Darbo laikas: I-VI 8-20

Prisijungimas




 

Be­veik Ri­nau is­to­ri­ja - ma­ma ne­pri­lei­džia­ma prie vai­ko
Parašė Lina LIŪNIENĖ   
Penktadienis, 05 kovas 2010 06:40
Nuo va­sa­rio 10-osios dau­giau nei de­šimt die­nų Plun­gės mo­te­rų kri­zių cent­re glau­dė­si iš Ku­piš­kio at­vy­ku­si Ri­ta But­kie­nė. Čia ji gy­ve­no ne to­dėl, kad ne­tu­rė­tų na­mų. Mo­te­riai tie­siog ne­bu­vo kur ap­si­sto­ti, o į Plun­gę ji at­vy­ko siek­da­ma at­gau­ti sa­vo tre­jų me­tu­kų vai­ką, ku­rį pa­siė­męs su­tuok­ti­nis. „Bu­vau pa­si­ruo­šu­si, jei rei­kės, ir gat­vė­je nak­vo­ti. Ir pa­si­ry­žu­si be vai­ko nė ko­jos iš Plun­gės ne­kel­ti“, - kal­bė­jo jau­na mo­te­ris.
Uošviai su­ti­ko pa­gel­bė­ti
Iš Ku­piš­kio ki­lu­si Ri­ta už plun­giš­kio Ge­di­mi­no iš­te­kė­jo dar bū­da­ma ket­vir­to­jo kur­so stu­den­tė, mo­ky­da­ma­si Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te. Vai­ke­lis gi­mė 2006-ųjų ru­de­nį. Tie­sa, dar bū­da­ma nėš­čia, mo­te­ris moks­lus lai­ki­nai nu­trau­kė - dėl komp­li­kuo­to nėš­tu­mo te­ko ei­ti aka­de­mi­nių ato­sto­gų. Ka­dan­gi ir gim­dy­mas bu­vo komp­li­kuo­tas, ato­sto­gas te­ko pra­tęs­ti.
Nep­ri­tek­liaus šei­ma lyg ir ne­jau­tė, tu­rė­jo sa­vą būs­tą - gy­ve­no, kaip sa­kė Ri­ta, jos ma­mos nu­pirk­ta­me vie­no kam­ba­rio bu­te Kau­ne. Kai vai­kui bu­vo kiek dau­giau nei dve­ji me­tu­kai, 2009-ųjų pra­džio­je, jau­na mo­te­ris nu­ta­rė baig­ti tą, ką pra­dė­ju­si, ir gau­ti che­mi­kės dip­lo­mą. „Ban­džiau vai­ką nu­ves­ti į dar­že­lį, ta­čiau jis per du mė­ne­sius tris­kart per­si­rgo sun­kios for­mos bron­chi­tu, to­dėl gy­dy­to­ja ka­te­go­riš­kai už­drau­dė to­liau lan­ky­ti dar­že­lį ir re­ko­men­da­vo pra­šy­ti ar­ti­mų­jų pa­gal­bos. Be to, ma­žy­lis dar­že­ly­je jau­tė­si ne­sau­gus, pa­ty­rė stre­są, verk­da­vo, bu­vo nu­kri­tęs nuo su­pi­mo­si ark­liu­ko“, - pri­si­mi­nė mo­te­ris.
Ta­da ir ki­lo min­tis pa­pra­šy­ti Ge­di­mi­no tė­vų pa­gal­bos - gal jie, kol Ri­ta baigs moks­lus, ga­lė­tų „pa­da­bo­ti“ ma­žy­lį. Any­ta su uoš­viu su­ti­ko. Net­ru­kus vai­kas bu­vo at­vež­tas į Plun­gę, o Ri­ta su su­tuok­ti­niu li­ko gy­ven­ti Kau­ne ir lan­kė vai­ką sa­vait­ga­liais.
Sut­ri­ko svei­ka­ta
Tie, ku­rie ka­da nors krim­to moks­lų, ži­no, jog mo­ky­tis - ne­leng­va. Ypač, kai rei­kia lai­ky­ti eg­za­mi­nus, ra­šy­ti kur­si­nius ar dip­lo­mi­nį. Tik­rai ne vie­nam, kaip sa­ko­ma, sto­gas ima čiuož­ti. Baig­da­ma moks­lus, su įtam­pa ir stre­su su­si­dū­rė ir Ri­ta. Kaip pa­ti sa­kė, no­rė­da­ma vis­ką su­spė­ti, ke­lias die­nas nie­ko ne­val­gė, ke­lias nak­tis li­ko be mie­go, dėl to iš­se­ko, su­ly­so. Ir tai ne­praė­jo be pa­sek­mių. No­rė­da­ma bent kiek nu­si­ra­min­ti, su­ma­nė pa­rū­ky­ti. Po ant­ro­sios ci­ga­re­tės Ri­tai pa­si­da­rė blo­ga, Ge­di­mi­nas jai iš­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą.
„Man kons­ta­ta­vo ūmų psi­chi­kos su­tri­ki­mą. Nors me­di­kai sa­kė iš­ra­šy­sian­tys man vais­tų ir iš­lei­sian­tys į na­mus, aš pa­ti pra­šiau­si į li­go­ni­nę. No­rė­jau, kad ma­ne nuo­dug­niai iš­tir­tų ir pa­gy­dy­tų. Ta­čiau, jei tik bū­čiau ži­no­ju­si, kad per tą li­go­ni­nę ne­tek­siu vai­ko, nie­kad ne­bū­čiau gu­lu­si“, - kal­bė­jo Ri­ta.
Kons­ta­ta­vę, kad Ri­ta pa­svei­ko, me­di­kai iš li­go­ni­nės ją iš­lei­do po 30 die­nų. Per tą lai­ką ji at­si­ga­vo, su­stip­rė­jo. Mo­te­ris sa­kė gy­dy­to­jų klau­su­si, ar dėl to, kad gy­dė­si to­kio po­bū­džio įstai­go­je, jai ne­kils ko­kių pro­ble­mų dėl vai­ko au­gi­ni­mo. Šie pa­ti­ki­nę, jog tik­rai ne.
Pa­sak mo­ters, dar bū­nant li­go­ni­nė­je, jai ta­pę ne­ra­mu - esą vy­ras la­bai ne­no­riai at­vy­kęs jos pa­siim­ti. O par­va­žia­vus į na­mus Kau­ne, ne­no­rė­jęs nei vai­ko par­vež­ti, nei jos į Plun­gę nu­vež­ti. Kai ši pa­gra­sin­da­vo va­žiuo­sian­ti vie­na, Ge­di­mi­nas ne­va at­sa­ky­da­vęs, kad ne­varg­tų, nes jos vie­nos vis vien nie­kas neį­si­leis.
Pa­si­ti­ko smū­giais
Ta­da jie­du esą su­si­ki­vir­či­jo, Ri­ta ir jos ar­ti­mie­ji esą bu­vo iš­va­din­ti „psi­chi­nių šei­my­nė­le“. Po konf­lik­to mo­te­ris iš­vy­ko pas sa­vo ma­mą Va­le­ri­ją Die­ni­nie­nę. Ma­ma iš­var­gu­siai ir įtam­pos nu­ka­muo­tai duk­rai pa­rū­pi­no poil­sio ke­lio­nę į Pa­lan­gą. Tuo­met vy­ras ir jo na­miš­kiai jai vėl pa­sa­kę: „Tu gy­dy­kis, o mes vai­ku pa­si­rū­pin­sim“. „Vė­liau su­ži­no­jau, kad rū­pi­no­si ne tik vai­ku, bet ir ma­no tur­tu - tu­rė­jo kės­lų be ma­no ži­nios par­duo­ti bu­tą Kau­ne“, - pa­sa­ko­jo mo­te­ris.
Po sa­na­to­ri­jos vi­si Ri­tos ke­liai vėl ve­dė pas ma­žy­lį. Rugp­jū­čio 3-ią­ją ji kar­tu su ma­ma ir iš Ai­ri­jos par­vy­ku­siu bro­liu at­vy­ko į Plun­gę, į vy­ro tė­vų bu­tą - ti­kė­da­ma­si, kad leis jai su vai­ku pa­si­ma­ty­ti, o gal ir pa­siim­ti jį.
„Vos tik pra­si­vė­rus du­rims, bu­vau įtemp­ta į vi­dų. Ma­no ma­ma ir bro­lis li­ko laip­ti­nė­je. Any­ta rė­kė ant ma­nęs, ke­lis­kart tren­kė per vei­dą. Šau­kiau­si pa­gal­bos, o už du­rų li­kę ma­ma ir bro­lis net ne­be­ži­no­jo, ko grieb­tis“, - ne­ma­lo­niais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Ri­ta. Ta­da ji du mė­ne­sius bu­vo ne­ma­čiu­si vai­ko, o šis, vos ją pa­ma­tęs, ėmęs džiū­gau­ti, šauk­ti ma­ma.
Ri­tos ma­mos iš­kvies­ta po­li­ci­ja ir vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai nie­kuo pa­dė­ti ne­ga­lė­jo. Esą tai šei­my­ni­nis konf­lik­tas, su­tuok­ti­niai tu­rį pa­tys su­si­tar­ti, pas ku­rį bus vai­kas. Ta­čiau su­si­tar­ti, kaip tei­gė jau­na mo­te­ris, - neį­ma­no­ma: ant­ro­ji pu­sė at­si­sa­ko jai duo­ti vai­ką, ir tiek. Po­li­ci­ja rim­čiau su­rea­ga­vo tik į tai, kad prieš Ri­tą nau­do­tas smur­tas - mat ir pa­ti Ri­ta, ir jos ma­ma Va­le­ri­ja po­li­ci­jai pa­ra­šė pa­reiš­ki­mus dėl su­mu­ši­mo. Ta­čiau iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl to ne­pra­dė­tas - ka­dan­gi, kaip nu­sta­tė me­di­kai, Ri­tos su­ža­lo­ji­mai ne­žy­mūs, nu­ken­tė­ju­sio­sioms re­ko­men­duo­ta kreip­tis į teis­mą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka.
Ry­žo­si vyk­ti į Plun­gę
Ri­ta ir jos ma­ma, ne­ra­du­sios bend­ros kal­bos su plun­giš­kiais, iš­vy­ko į Kau­ną. Pa­ke­liui Ri­tos ma­mai da­rė­si vis blo­giau, o va­ka­re, iš­tik­ta šir­dies in­fark­to, ji at­si­dū­rė Kau­no kli­ni­ko­se.
Ma­ty­da­ma, kas at­si­ti­ko duk­rai, V. Die­ni­nie­nė ją ra­gi­no - skir­kis, ta­čiau duk­ra ne­klau­sė. Ga­lų ga­le, at­vy­kus vy­rui, jie­du su­si­tai­kė ir, nu­ta­rę iš­nuo­mo­ti bu­tą, abu iš­vy­ko gy­ven­ti į Plun­gę. Ri­ta sa­kė ma­čiu­si tik to­kį bū­dą bū­ti ar­čiau sa­vo vai­ke­lio.
At­vy­ku­si čia, Ri­ta su vy­ru ap­si­gy­ve­nę ne pas tė­vus bu­te, o jų so­do na­me­ly­je. Die­ną ji bū­da­vu­si su vai­ku, va­ka­re ma­žy­lį iš­vež­da­vę. Pa­sak mo­ters, kai lik­da­vo vie­na su vai­ku, jai kil­da­vę min­čių bėg­ti, bet kur ding­si, kai ne­tu­ri nei pi­ni­gų, nei te­le­fo­no. At­ša­lus orams, jie­du par­vy­kę pas tė­vus, ta­čiau san­tar­vės esą ne­bu­vo. Kaip pri­si­mi­nė Ri­ta, kil­da­vę ir bar­nių, ir net muš­ty­nių. Po vie­no to­kio at­ve­jo ji pa­sa­kiu­si, kad ne­be­si­tai­kys. Iš­gir­dę tai, vy­ras ir jo tė­vai esą va­rę ją lauk, bet Ri­ta nė­jo. „Pa­sa­kiau, kad čia ma­no vai­kas, čia daik­tai, nie­kur nei­siu. Ir už­si­da­riau vo­nioj. Ta­da vėl at­vy­ko po­li­ci­ja, bet ir vėl nie­kuo ne­pa­dė­jo“, - pa­sa­ko­jo Ri­ta.
Pro­ce­sas pra­dė­tas
Bai­min­da­mie­si dėl jau­nos mo­ters svei­ka­tos ir gy­vy­bės, ar­ti­mie­ji ir pa­žįs­ta­mi ją ra­gi­no - grei­čiau bėk iš ten. Ri­ta taip ir pa­da­rė - su po­li­ci­jos pa­gal­ba at­siė­mu­si sa­vo as­me­ni­nius daik­tus, iš­vy­ko į Ku­piš­kį ir... ga­lų ga­le pa­si­ry­žo pra­dė­ti sky­ry­bų bei vai­ko su­si­grą­ži­ni­mo pro­ce­są.
Pa­sak Ri­tos, ji jau ke­lis mė­ne­sius gy­ve­na Ku­piš­ky­je, vy­ras ir vai­ke­lis - pas tė­vus Plun­gė­je. Per tą lai­ką mo­te­ris vos ke­lis kar­tus tu­rė­jo pro­gos pa­kal­bė­ti su ma­žy­liu te­le­fo­nu, o at­vyk­ti ir pa­si­ma­ty­ti jai esą drau­džia­ma.
Prie du­rų - ke­tu­rias va­lan­das
Vis dėl­to neat­lai­kė ma­mos šir­dis - šių me­tų va­sa­rio 10-ąją ji vėl at­vy­ko į Plun­gę. Ma­ny­da­ma, kad uoš­viai jos ne­priims, Ri­ta su­si­ži­no­jo, kad ga­li ap­si­sto­ti Mo­te­rų kri­zių cent­re. Ten esą ir vai­ke­lį ji ga­lė­tų par­si­ves­ti - vie­tos yra, są­ly­gos pui­kios. Ži­no­da­ma, kad ma­žy­lis - dar­že­ly­je, mo­te­ris nuė­jo ten. Su­sis­kam­bi­nus su Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riu­mi ir Mo­te­rų kri­zių cent­ro so­cia­li­ne dar­buo­to­ja, Ri­tai bu­vo leis­ta vai­ką pa­siim­ti.
Ta­čiau pa­bū­ti su vai­ku jai ne­bu­vo lem­ta. Vos iš­si­ve­dė ma­žy­lį į kie­mą, pri­si­sta­tė Ge­di­mi­nas. Pag­rie­bęs vai­ką, iš­vy­ko į na­mus. Ri­ta nu­se­kė iš pa­skos, vė­liau esą ke­tu­rias va­lan­das sto­vė­jo prie uoš­vių du­rų, bel­dė, kle­be­no ran­ke­ną, bet... jos neat­si­vė­rė. Ki­tą die­ną mo­te­ris krei­pė­si į po­li­ci­ją, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tus, ne­tgi į Sei­mo na­rio ir eu­ro­par­la­men­ta­ro pa­dė­jė­jus. Tar­pi­nin­kau­jant pa­rei­gū­nams ir Mo­te­rų kri­zių cent­ro so­cia­li­nėms dar­buo­to­joms, Ri­tai pa­ga­liau pa­vy­ko pa­siek­ti, kad vai­kas jai bū­tų at­vež­tas.
Mo­te­ris su vai­ku iš­bu­vo vi­są die­ną, pa­skui dar pu­sant­ros pa­ros ma­žy­liui leis­ta pa­bend­rau­ti su ma­ma. Ir vis­kas. Esą, rei­kia ves­ti vai­ką į dar­že­lį. No­rė­da­ma dar pa­bū­ti su sa­vo at­ža­lė­le, Ri­ta vėl ėjo į dar­že­lį, bet su­ži­no­jo, kad vai­kas į dar­že­lį ne­be­ve­da­mas.
Pa­bu­vu­si Plun­gė­je vie­nuo­li­ka die­nų, Ri­ta iš­vy­ko į Ku­piš­kį. Sa­ky­da­ma, kad at­gal ke­lio jau nė­ra, ji siek­sian­ti kuo grei­čiau iš­si­tuok­ti. Mat, kol jie­du su Ge­di­mi­nu su­si­tuo­kę, nei po­li­ci­ja, nei vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai jai pa­dė­ti ne­ga­li - esą pa­gal įsta­ty­mą su­tuok­ti­niai tu­ri ge­ruo­ju su­si­tar­ti dėl vai­ko. Tai­gi da­bar Ri­tai jau aki­vaiz­du, kad vis­ką iš­spręs tik... iš­tuo­ka, tiks­liau - teis­mas.
Kol šei­ma, nie­kas ne­si­ki­ša
Tą pa­tį sa­kė ir Plun­gės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Al­do­na Striau­kie­nė. Anot jos, kol tė­vai su­si­tuo­kę, jų tar­ny­ba jo­kių spren­di­mų priim­ti ne­ga­li. Ga­li tik tar­pi­nin­kau­ti, kon­sul­tuo­ti. „Tai mes ir pa­da­rė­me, ta­čiau nu­spręs­ti, su ku­riuo iš su­tuok­ti­nių tu­ri bū­ti vai­kas, mes ne­ga­li­me. Abie­jų jų tei­sės į vai­ką kol kas vie­no­dos“, - ko­men­ta­vo A. Striau­kie­nė.
Anot vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tės, Ri­tai bu­vo paaiš­kin­ta, kad ji ga­li kreip­tis į teis­mą dėl vai­ko lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių pa­sky­ri­mo, bend­ra­vi­mo su vai­ku tvar­kos nu­sta­ty­mo. Ta­čiau po to iš­syk tu­rė­tų sek­ti ir san­tuo­kos nu­trau­ki­mo by­la. Nag­ri­nė­da­mas ją, teis­mas ir su­tuok­ti­nių tur­tą pa­da­li­ja, ir bend­ra­vi­mo su vai­ku tvar­ką nu­sta­to. Jei, pa­sky­rus lai­ki­ną­sias vai­ko ap­sau­gos prie­mo­nes, per dvi sa­vai­tes teis­mas ne­su­lau­kia ieš­ki­nio dėl sky­ry­bų, pa­skir­to­sios prie­mo­nės nu­sto­ja ga­lio­ti.
Ri­tos ma­ma V. Die­ni­nie­nė sa­kė pa­lai­kan­ti duk­ros ap­si­spren­di­mą skir­tis. Jos tei­gi­mu, duk­ros pa­dė­tis - ne­pa­vy­dė­ti­na. Ji tai ne tik iš duk­ros pa­sa­ko­ji­mų ži­nan­ti, o ir pa­ti su­si­dū­ru­si - tą­kart, kai Ri­ta bu­vo mu­ša­ma, jai te­ko už du­rų to siau­bo klau­sy­tis. „Aš duk­rai ne kar­tą sa­kiau - skir­kis, o ji vis – „my­liu jį“. Ir ne­si­skir­da­vo. Ma­ty­da­vau, kad žen­tas - ne­prog­no­zuo­ja­mas, be to, jam la­bai di­de­lę įta­ką tu­ri itin am­bi­cin­gi tė­vai“, - te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo V. Die­ni­nie­nė.
Anot mo­ters, jos duk­rai nie­ko ne­rei­kia - te­gu tik vai­ką ati­duo­da, o ji pa­ti jį ir ap­rengs, ir apaus, ir iš­lai­kys.
Vie­nin­te­lis mo­ty­vas - psi­chi­kos li­ga
Ri­tos vy­ras Ge­di­mi­nas, te­le­fo­nu pa­kal­bin­tas apie jųd­vie­jų šei­my­ni­nes pro­ble­mas, at­sa­kė, jog vis­kas, ką kal­ba žmo­na, - me­las. „Ji - ser­gan­tis žmo­gus. Man jos gai­la, ta­čiau ji ne­ga­li vai­ko au­gin­ti - ne­su­ge­ba. Mes čia svei­ki, o jie ten vi­sa šei­my­nė­lė ant vais­tų gy­ve­na. Ir vai­ką ko­kiais psi­chot­ro­pi­kais mai­tin­tų“, - nu­si­tei­ki­mą prieš žmo­ną, ku­ri dėl įtam­pos ir iš­se­ki­mo sy­kį at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je, dės­tė vy­ras.
Pak­laus­tas, iš ko vai­ką iš­lai­ko, ar tu­ri kur gy­ven­ti, Ge­di­mi­nas kiek su­tri­ko. Mat nei nuo­sa­vo būs­to, nei pa­ja­mų jis ne­tu­ri - vis­kas iš tė­vų. „Aš no­riu, kad ji gy­dy­tų­si, bet ji ne­si­gy­do, to­dėl ir skir­siuos bei rei­ka­lau­siu, kad jai bū­tų at­lik­ta eks­per­ti­zė“, - kal­bė­jo Ge­di­mi­nas. Klau­sia­mas, ar tie­sa, kad rugp­jū­čio 3-ią­ją Ri­ta bu­vo su­muš­ta, vy­ras tai nei­gia. Esą nie­kas jos ne­mu­šė, tik ji pa­ti no­rė­ju­si vai­ką per bal­ko­ną iš­mes­ti.
Be­je, kal­ban­tis su Ge­di­mi­nu, gir­dė­jo­si ir su­fle­rio, tiks­liau - su­fle­rės, bal­sas. Kas pa­dė­jo vy­ru­kui bend­rau­ti su ko­res­pon­den­te, be­lie­ka spė­lio­ti.
Gal, išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, ma­mai bus su­teik­ta ga­li­my­bė au­gin­ti sa­vo ma­žy­lį? Jei ne au­gin­ti, tai bent jau bend­rau­ti teis­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka, ku­rios vy­ras jau ne­be­ga­lės pa­žei­di­nė­ti.
P. S. Kai straips­nis jau bu­vo pa­reng­tas spau­dai, su­ži­no­jo­me, kad Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas at­me­tė Ri­tos pra­šy­mą dėl vai­ko lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių pa­sky­ri­mo. Kaip sa­kė pa­ti mo­te­ris, spren­di­mas priim­tas, re­mian­tis Plungės vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus pa­teik­ta iš­va­da.
Tai­gi ma­žy­lis, kaip nu­spren­dė teis­mas, lai­ki­nai pa­lik­tas gy­ven­ti su tė­vu. Ko­dėl? Ši­to Ri­ta sa­kė ne­ži­nan­ti, nes į teis­mą net ne­bu­vo kvie­čia­ma, vis­kas esą nu­spręs­ta jai už akių. Da­bar mo­te­ris sa­kė lauk­sian­ti sky­ry­bų by­los baig­ties. Gal bent jau tuo­met jai bus su­teik­ta ga­li­my­bė pa­čiai au­gin­ti sa­vo at­ža­lą.
Komentaras
Ieškoti RSS
Klemensas   |78.58.38.xxx |2010-03-06 14:45:27
Nieko sau laikrastis, bet koks bomzas, is kito Lietuvos galo atvaziaves, gali
bet ko pripasakoti, ir korespondentai, jei juos galima is viso taip pavadinti,
tiki ir dar pasiraitoje rankoves raso...Juk darbo, pagaliau, atsirado!!saunuolis
Gediminas, jog vaiku rupinasi ir nepasiduoda provokacijoms, juk tokiu vyru
Lietuvoj is viso maza. Kitas jau seniai butu palikes ir i uzsieni islekes.
neziniukas   |89.16.94.xxx |2010-03-07 02:08:18
nekenciu maminuku...net slykstu kad suauges vyras taip gali elgtis...kazin ar
jis nesiojo mazyli savo pilve?kazin ar jis kentejo nezminiskus gimdymo
skausmus?sutikus toki vyra tik spjaut i veida....brudas....o ar moteris serga to
niekas neirode...o siam vyriokui mamyte priziuret o ne vaika
Komentarą gali rašyti tik registruoti vartotojai!

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

< Ankstesnis   Kitas >
 
Kopijuoti, platinti, skelbti „Plungės“ laikraščio informacijas ir fotoinformacijas be redakcijos raštiško sutikimo draudžiama.
Visa medžiaga, pateikta laikraštyje „Plungė", yra šio laikraščio nuosavybė.
 
TAISYKLĖS
Komentaruose draudžiama naudoti keiksmažodžius.
Turinys turi neprieštarauti LR įstatymams, tarptautinėms sutartims,
atitikti moralės bei etikos normas.
Administratorius pasilieka teisę pašalinti komentarą, neatitinkantį išvardintų reikalavimų, be autoriaus sutikimo.
Administratorius savo sprendimo nekomentuoja.
„PLUNGĖS“ laikraščio redakcija už komentarų turinį neatsako.
 
Joomla! Nemokama programinė įranga pagal GNU/GPL Licenciją.