AKCIJA!

BOULINGO TURNYRAS

LAISVALAIKIS

INFORMACIJA

TEMINIAI PUSLAPIAI

NUOMONES

REKLAMA

Reklaminis skydelis

Clever-hotels.com
Viešbučių rezervavimas visame pasaulyje. Clever-hotels.com siūlo viešbučius Madride ir Barcelona .

Plungės MEDEA klinika
Plungės MEDEA klinika
AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS

Alergologas
Angiochirurgas,
chirurgai-onkologai, plastikos chirurgai, kraujagyslių chirurgas
Dermatovenerologai
Endokrinologai
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja
Ginekologai
Kardiologai
Koloproktologai
LOR gydytojai
Neurologai, neurochirurgas
Oftalmologai
Ortopedai-traumatologai
Psichoterapeutas
Reumatologai
Urologai
Vaikų gydytojai specialistai-konsultantai

Echoskopijos
Laboratoriniai tyrimai
Reabilitacija, fizioterapija

Telšių g. 13, Plungė
Tel.: (8 448) 55220
8 670 88550
www.plungesklinika.lt
Darbo laikas: I-VI 8-20

Prisijungimas




 

Po 20 me­tų: ne­si­gai­li įlei­dę šak­nis kai­me
Trečiadienis, 10 kovas 2010 07:33
Eg­lė ir Vi­das Vag­no­riai į Stal­gė­nus par­si­kraus­tė ir čia įsi­kū­rė vos bai­gę tuo­me­ti­nį Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą. Čia jau­na šei­ma ga­vo ir bu­tą, ir dar­bą kai­mo mo­kyk­lo­je, ku­rio­je abu te­be­dir­ba iki šiol. Praė­jus dvi­de­šim­čiai me­tų, mo­ky­to­jai sa­kė ne­si­gai­lin­tys, kad šak­nis įlei­do ne ko­kia­me did­mies­ty­je, o ma­žuo­se Stal­gė­nuo­se. Ir abu kaip vie­nas tei­gia, kad gy­ve­ni­mas kai­me tu­ri sa­vų pri­va­lu­mų. Vien jau ra­my­bė ko ver­ta...
Vil­nie­tė Eg­lė ir iš Grumb­lių ki­lęs Vi­das su­si­pa­ži­no stu­di­jų me­tais - abu mo­kė­si Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te. Dar stu­di­juo­da­mi su­si­tuo­kė ir su­si­lau­kė pir­mo­sios duk­ros In­gos. Kaip jie­du at­si­dū­rė Stal­gė­nuo­se? Ne­gi Eg­lei ne­si­no­rė­jo į Vil­nių, o Vi­dui - pa­trauk­ti pa­skui žmo­ną sos­ti­nėn ar bent jau pa­si­lik­ti stu­di­jų mies­te Šiau­liuo­se? Abu ne­sle­pia - no­rė­jo­si, bet vy­ko ten, kur ge­res­nes są­ly­gas pa­siū­lė - ir dar­bą abiem to­je pa­čio­je mo­kyk­lo­je, ir bu­tą.
Anot Eg­lės, ku­ri da­bar dir­ba Stal­gė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, pra­džia bu­vu­si ne­leng­va. Gy­ve­ni­mas kai­me iš pra­džių, kaip pa­ti sa­kė, - tik­ra tra­ge­di­ja. La­bai pa­siilg­da­vu­si veik­los, šur­mu­lio, to­dėl vis lėk­da­vu­si Vil­niun. Ta­čiau, gi­mus ant­ra­jai duk­rai Dau­man­tei, sos­ti­nės trau­ka lio­vė­si, ir Vag­no­rių šei­ma tvir­tai įlei­do šak­nis Stal­gė­nuo­se.
Iš pra­džių Eg­lė Stal­gė­nuo­se mo­kė pra­di­nių kla­sių mo­ki­nu­kus, jos vy­ras dir­bo kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ju. Po ku­rio lai­ko Vi­dui „pri­ka­bin­tos“ dar ir dai­lės pa­mo­kos. Kaip at­si­ti­ko, kad spor­ti­nin­kas ta­po dar ir dai­li­nin­ku?
Pa­sak pa­ties mo­ky­to­jo, dai­lė ir iki tol ne­bu­vo jo už­slėp­tas ta­len­tas. Dar mo­ky­da­ma­sis Al­sė­džių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, jis jau­tė tu­rįs klus­nią ran­ką ir ga­na me­niš­ką sie­lą, bet tuo­met la­biau už dai­lę jį trau­kė orien­ta­vi­mo­si spor­tas, to­dėl ir sto­da­mas į aukš­tą­ją, pa­si­rin­ko kū­no kul­tū­rą. Tie­sa, mo­kė­si neil­gai - vos įsto­jęs, bu­vo pa­šauk­tas at­lik­ti pa­rei­gos tė­vy­nei. Tar­na­vo ne­to­li - Bal­ta­ru­si­jo­je. Pir­ma­sis pus­me­tis bu­vęs sun­kus, ta­čiau vė­les­nė tar­ny­ba ėjo­si lyg svies­tu pa­tep­ta. Ka­rio da­lią ge­ro­kai pa­leng­vi­no tai, kad jis ta­po di­vi­zio­no klu­bo dai­li­nin­ku. „Va­do­vy­bė ieš­ko­jo, kas ga­lė­tų iš­leis­ti sien­laik­raš­tį. Ži­no­da­mas sa­vo ga­li­my­bes, pa­si­siū­liau. Įti­kau, to­dėl vi­są li­ku­sį lai­ką „tar­na­vau“... dai­li­nin­ku“, - pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si stal­gė­niš­kis.
Grį­žęs iš ka­riuo­me­nės, Vi­das to­liau ki­bo į stu­di­jas. Nors mo­kė­si kū­no kul­tū­ros, ir dai­lės „ne­pa­lei­do“. Juo­lab kad tar­nau­da­mas, kaip dai­li­nin­kas, jau bu­vo ge­ro­kai pa­žen­gęs - mat jo vir­ši­nin­kas bu­vo bai­gęs dai­lės aka­de­mi­ją ir no­riai jį mo­kė me­no pa­slap­čių. „Dar stu­di­juo­da­mi su žmo­na at­vi­ru­kus da­rėm, aš pie­šiau - rei­kė­jo juk kaž­kaip stu­den­tams už­si­dirb­ti“, - pa­sa­ko­jo pe­da­go­gas. Be­je, jau dirb­da­mas Stal­gė­nuo­se, Vi­das nu­ta­rė tap­ti ne mė­gė­ju, o pro­fe­sio­na­liu me­ni­nin­ku - nea­ki­vaiz­džiai tre­jus me­tus mo­kė­si Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je.
Vi­das stal­gė­niš­kius vai­kus mo­kė ir kū­no kul­tū­ros, ir dai­lės. Be to, nie­ka­da ne­si­bo­dė­jo ini­cia­ty­vos paor­ga­ni­zuo­ti vie­tos bend­ruo­me­nę įvai­rioms spor­to var­žy­boms, šven­tėms. Žmo­nės ini­cia­ty­vą priė­mė - stal­gė­niš­kiai žai­džia krep­ši­nį, fut­bo­lą, šaš­kė­mis. Ne vie­ne­rios var­žy­bos jau ir tra­di­ci­nė­mis ta­pu­sios.
At­ro­do, veik­los ener­gin­gam mo­ky­to­jui ne­sti­go - pa­mo­kos, spor­tas, šven­tės, ta­čiau to jam ne­pa­ka­ko. No­rė­jo­si kaž­ko to­kio, kur ga­lė­tų sa­ve rea­li­zuo­ti kaip me­ni­nin­kas. O ka­dan­gi no­rė­jo, tai ir pa­da­rė - vi­sai ne­se­niai Vi­do ini­cia­ty­va kai­mo kul­tū­ros na­muo­se įsteig­ta stu­di­ja „Me­nai sau“. Jo­je mo­ky­to­jas ne tik pa­ts ta­po, bet ir ki­tus įvai­rių me­nų mo­ko. Iš pra­džių - de­ku­pa­žo, da­bar vi­si no­rin­tie­ji mo­ko­mi ta­py­ti ant šil­ko. O tų no­rin­čių­jų ne­ma­žai - į Vi­do va­do­vau­ja­mą stu­di­ją penk­ta­die­niais su­si­ren­ka bū­rys žmo­nių. Yra stal­gė­niš­kių, plun­giš­kių, rie­ta­viš­kių bei at­vy­ku­sių­jų iš to­liau.
V. Vag­no­rius sa­vo jė­go­mis ir lė­šo­mis stu­di­ją įren­gė, pa­ts ėmė­si ini­cia­ty­vos su­kvies­ti no­rin­čiuo­sius kaž­ko iš­mok­ti, pa­ts sa­vo mo­ki­nius ir rei­kia­mo­mis prie­mo­nė­mis ap­rū­pi­na. O žmo­nai Eg­lei ar įdo­mūs Vi­do me­nai? Mo­te­ris nu­si­juo­kia: „Aš kur­sų ne­lan­kau, bet vi­sas jo ini­cia­ty­vas la­bai pa­lai­kau. Ar­gi ne pui­ku, kad žmo­gus tu­ri po­mė­gį, kad no­ri sa­ve rea­li­zuo­ti“.
Vi­das sa­kė iš pra­džių kur­sų lan­ky­to­jų klau­sęs, ko jie no­rin­tys iš­mok­ti. Išk­lau­sęs pa­gei­da­vi­mų, ėmė­si mo­ky­ti. „O no­rint mo­ky­ti ki­tus, rei­kia ir pa­čiam daug ži­no­ti, iš­ma­ny­ti, to­dėl ten­ka ne­ma­žai prie pa­pil­do­mos li­te­ra­tū­ros pa­sė­dė­ti. Be to, dar ir pa­ts pie­šiu, ne­ma­žai ta­pau ant šil­ko“, - pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kas, ta­pan­tis pei­za­žus, na­tiur­mor­tus, abst­rak­ci­jas.
Pa­sak Vi­do, iš to, ką iš­moks­ta, žmo­nės pra­gy­ven­ti ne­ban­do, ta­čiau pa­si­da­ro mie­lų nie­ku­čių sau, art­mie­siems, rank­dar­bių do­va­no­ja įvai­rių šven­čių pro­ga.
Eg­lės ir Vi­do duk­ros - taip pat me­niš­kų sie­lų mer­gi­nos. Abi bai­gu­sios Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lą, abi mo­kė­si E. Bal­sio me­nų gim­na­zi­jo­je Klai­pė­do­je. Tik vie­na - mu­zi­kos, ki­ta - dai­lės. Vy­res­nio­ji In­ga da­bar - Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos stu­den­tė, mo­ko­si cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo. Jau­nes­nio­ji Dau­man­tė, pa­si­mo­kiu­si Klai­pė­do­je, grį­žo na­mo ir lan­ko Se­na­mies­čio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Da­bar ji - vie­nuo­lik­to­kė, na, o sa­vo atei­tį, kaip sa­kė tė­vai, no­rė­tų sie­ti su me­nu - gal taps in­ter­je­ro di­zai­ne­re. Nors Eg­lė ir sa­ko, kad me­no pro­fe­si­jos žmo­nėms pra­gy­ven­ti da­bar sun­ku, duk­ros links­ta prie me­no. Ir tas jų no­ras tė­vų pa­lai­ko­mas.
Komentaras
Ieškoti RSS
Komentarą gali rašyti tik registruoti vartotojai!

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

< Ankstesnis   Kitas >
 
Kopijuoti, platinti, skelbti „Plungės“ laikraščio informacijas ir fotoinformacijas be redakcijos raštiško sutikimo draudžiama.
Visa medžiaga, pateikta laikraštyje „Plungė", yra šio laikraščio nuosavybė.
 
TAISYKLĖS
Komentaruose draudžiama naudoti keiksmažodžius.
Turinys turi neprieštarauti LR įstatymams, tarptautinėms sutartims,
atitikti moralės bei etikos normas.
Administratorius pasilieka teisę pašalinti komentarą, neatitinkantį išvardintų reikalavimų, be autoriaus sutikimo.
Administratorius savo sprendimo nekomentuoja.
„PLUNGĖS“ laikraščio redakcija už komentarų turinį neatsako.
 
Joomla! Nemokama programinė įranga pagal GNU/GPL Licenciją.